Odos ir nagų grybelis

Manoma, kad kas antras Lietuvos gyventojas turi grybelio pažeistą odą, kojų arba rankų nagus. Grybelines odos ligas sukelia mikroskopiniai grybeliai (jų yra daug rūšių), prisitaikę parazituoti žmogaus odoje, plaukuose ir naguose. Šių grybelių sporos iš aplinkos patenka ant žmogaus odos ar nagų ir esant tinkamoms sąlygoms prasideda odos infekcinė liga.

Grybelinės ligos yra užkrečiamos. Grybeliu užsikrečiama nuo kontakto su juo sergančiaisiais žmonėmis, jų avalyne, daiktais, pirtyse, saunose, baseinuose, sporto salėse, masažo ir manikiūro kabinetuose, visuomeniniame transporte, pliažuose ir kt. viešojo susibūrimo vietose. Ypač rizikuoja sportuojantys, keliaujantys, lankantys baseinus, nesilaikantys asmens higienos. Rizika susirgti grybelinėmis ligomis keliolika kartų padidėja ne tik jiems, bet ir jų šeimos nariams. Nors šios infekcijos dažnai nėra labai pavojingos sveikatai, tačiau jos labai vargina sergančiuosius ir sukelia nemalonius pojūčius, alergizuoja organizmą. Grybelinės ligos turi būti gydomos, kadangi negydant ši liga gali išplisti po organizmą ir sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų (ypač sergant lėtinėmis ligomis). Todėl ypač svarbu grybelį gydyti sergant astma, kitais kvėpavimo takų susirgimais, cukriniu diabetu ir kitais lėtiniais susirgimais. Tinkamą grybelinių ligų gydymą turi paskirti gydytojas dermatologas.

Dažniausiai grybelinės ligos pažeidžia kojų ar rankų tarpupirščių (ypač tarp kojų IV ir V pirštų), pažasčių, kirkšnių ir padų odą, kojų nagus. Šias ligas gali provokuoti gausus prakaitavimas, plataus veikimo spektro antibiotikų, gliukokortikosteroidų, imunosupresantų, onkologinių vaistų vartojimas, diabetas, kojų veninės kraujotakos nepakankamumas, sutrikusi medžiagų apykaita, prasta mityba, vitaminų trūkumas, patirta trauma ir kt. priežastys.

Susirgus odos grybeline infekcija, pažeista oda gali niežėti, pleiskanoti, suskilinėti, įtrūkti, parausti (pastebimos rusvos arba rausvos ryškių ribų dėmės ant odos), šlapiuoti, pūliuoti, čia gali rastis gilių kietų pūslelių, žaizdų, sukietėjimų, šašų, pado oda gali sukietėti, išsausėti ir pleiskanoti. Esant tinkamai parinktam gydymui, odos grybelis išgydomas pakankamai greitai (tačiau pažeistą vietą paskirtu vaistiniu preparatu rekomenduojama tepti dar bent dvi savaites po to, kai liga pasitrauks, kad grybelis būtų visiškai sunaikintas).

Susirgus nagų grybeline infekcija, dažniausiai pažeidžiami kojų nagai. Nagai pažeidžiami per ilgesnį buvimo laiką, pakitimai pasimato tik suardžius nago struktūrą. Ir taip nago išvaizda pradeda keistis: prarandamas blizgesys, atsiranda balkšvai gelsvos spalvos dėmės, nagas storėja, gali skaudėti apave. Kiti požymiai yra šie: nago paviršius tampa matinis, grublėtas, praranda skaidrumą, nagas tampa nepatvarus, trupa ir atsiskiria nuo nago guolio, neretai pakinta jo spalva,- nagas tampa pilkšvas, gelsvas. Nagų grybelį tenka gydyti ilgai ir kantriai (nuo 6 iki 12 savaičių), papildomai taikant avalynės, aprangos ir kt. priemonių dezinfekciją.

Gydantis bet kokią grybelinę infekciją reikia stengtis, kad pažeista vieta visada būtų sausa ir švari. Gydymo metu reikia nuolat dezinfekuoti avalynę, kojines, patalynę ir asmens higienos priemones (rankšluostį ir pan.). Nagų grybelį gydyti reikia tik gydytojo paskirtais vaistais.

Rytų medicinoje odos grybeliui gydyti vartojama ciberžolė (pasidarius košelę ir tepant ja pažeistą odą). Tam pačiam tikslui vietiškai gali būti naudojama ir valgomoji soda (pasidarius su vandeniu košelę ir ja įtrynus), česnakas, natūralus jogurtas, tepalas su levandos aliejumi arba medetkų tepalas. Visomis minėtomis priemonėmis pažeistą vietą reikia tepti 3-4 kartus per dieną. Tam gali būti naudojamas ir su alyvuogių aliejumi arba alavijų sultimis sumaišytas arbatmedžių aliejus, pažeistą odą tepant du kartus per parą. Kojos gali būti mirkomos vonelėse su ąžuolo žievės nuoviru, su keliais lašais garstyčių aliejaus arba su garstyčių milteliais (mirkant apie 30 min.). Tačiau po bet kurios iš minėtų procedūrų kojas arba kitą gydomą vietą reikia rūpestingai nusausinti arba leisti pilnai nudžiūti. Tokį gydymą reikia tęsti bent 3 savaites.

Apsisaugoti nuo grybelinių infekcijų gali padėti:

• nesinaudokite svetima avalyne (šlepetėmis, batais ir pan.). Užsikrėsti galima net parduotuvėje matuojantis batus. Reikia žinoti, kad nuo grybelio neapsaugos mūvimos plonos kojinės;
• viešuosiuose baseinuose, sporto klubuose, jų dušuose nuolat dėvėti savo šlepetes, naudotis tik savais rankšluosčiais bei asmeninės higienos priemonėmis, po prausimosi visada gerai nusausinti kūną, ypač kojų ir rankų tarpupirščius;
• nuolat rūpintis kojomis, kadangi grybeliui palanku yra karštis, drėgmė ir uždara avalynė: išvengti prakaito, „vėdinti“ savo kojas, kasdien plauti kojas su muilu ir jas kruopščiai nusausinti, nemiegoti su kojinėmis, mūvėti medvilnines kojines (geriau sugeria drėgmę), jas keisti bent kartą per dieną, vartoti priemones nuo kojų prakaitavimo (tinka net ir sodos milteliai), tarpupirščius ir kirkšnis apibarstyti specialiais milteliais, sugeriančiais drėgmę;
• rinktis laisvesnę natūralios odos arba medžiaginę avalynę (kuri leidžia pėdoms kvėpuoti ir nedidina prakaitavimo), kad ji būtų patogi, ne per maža, kad kojos neprakaituotų ir nebūtų apspaustos, vasarą per karščius nešioti atvirą avalynę; vengti kojų iššutimo; į batus kasdien įpurkšti grybelį naikinančio preparato;
• sudrėkusią avalynę visuomet išdžiovinti; jeigu pėdos smarkiai prakaituoja, tai avalynę reikia keisti du kartus per dieną;
• vengti sintetinių ankštų rūbų, nailoninių kojinių, guminės ir sintetinės avalynės (nes jie sulaiko drėgmę ir sukelia prakaitavimą);
• gydyti gretutines ligas, vengti streso ir stiprinti imunitetą, nes ant odos patekusios grybelio sporos ima daugintis tada, kai susilpnėja imuninė sistema:
• valgyti jogurtą ir kt. rauginto pieno produktus, kurie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne, papildomai vartoti preparatų su gerosiomis žarnyno bakterijomis;
• neleisti vaikams glostyti valkataujančių gyvūnų, dažnai apžiūrėti ir savo laikomus gyvūnus (šunis, kates);
• retkarčiais apžiūrėkite savo pėdas: specialisto paskirtą gydymą pradėti vos pastebėjus ligos pradžią, nes tik pradėjus formuotis grybeliui, jis gydomas daug paprasčiau;
• reguliariai ir taisyklingai kirptis nagus (nenukirpti jų per trumpai);
• susirgus grybeliu vienam šeimos nariui, būtina pasitikrinti ir kitiems šeimos nariams;
• apriboti kontaktus su sergančiuoju: jeigu namuose yra žmogus, sergantis grybeline liga, tai reikia kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti vonią ar dušą (kai ja pasinaudoja), būtina naudoti atskirą patalynę, rankšluostį, plaukų šukas ir kt. asmens higienos reikmenis, atskirai reikėtų plauti sergančiojo patalynę (virinant ją 15 min.), atskirai laikyti jo drabužius, pižamas, avalynę;
• sergantysis pėdų grybeliu savo apsirengimą turi pradėti nuo kojinių.

Svarbu prisiminti, kad po kiekvieno buvimo vietose, kuriose yra tikimybė užsikrėsti grybeliu, reikėtų odą bei nagus gerai nuplauti bei dezinfekuoti. Prieš apsilankymą baseinuose, pirtyse ir po to kojas reikia apipurkšti dezinfekuojamuoju skysčiu. Tuomet tikimybės užsikrėsti beveik nelieka.

Gydantis nuo grybelinių susirgimų, paskirtus vaistus svarbu vartoti visą gydytojo nurodytą  laikotarpį. Pėdų grybelio profilaktikai savo aplinką privaloma apdoroti dezinfekcinėmis priemonėmis, kad pacientas pakartotinai neužsikrėstų, o išgydytas susirgimas neatsinaujintų.

Save ir artimuosius apsaugokim nuo grybelio!

Atgal